- tyčios
- týčios sf. pl. (1) A.Baran, NdŽ, Skr, Jrb, Vlkj, Gs juokai (ppr. pikti, klastingi), tyčiojimasis, patyčios: Kokias tu čia týčias darai?! Skd. Atplėšęs gromatą, nieko kito nerado tenai, kaip tiktai vienus juokus ir tyčias S.Dauk. Ar tu nesupranti piktų jo týčių! DŽ. Kokios čia jums týčios iš seno žmogaus! Brs. Teisinkias neteisinkias, o týčių darbas paliks týčių darbu Vvr. Ubagaudamas daugybę išjuokimų ir tyčių iškentėjo M.Valanč. Tai buvo tik tyčių kalbos rš. Plaku plaku tyčių darbą LTR(Dr). Aš tas týčias galiu tujau išvaryti! Lž.
◊ týčias varinė́ti (pavarinė́ti) tyčia ką sakyti ar daryti: Tai týčias varinė́ja Snt. Aš tau týčias pavarinė́siu! Snt.
Dictionary of the Lithuanian Language.